Konferencijos pradžioje užsienio reikalų ministerijos atstovė Gintė Damušytė peržvelgė šiuo metu Lietuvoje jau vykdomas ryšių su užsienyje gyvenančiais tautiečiais stiprinimo programas. Ji daugiau papasakojo apie „Globalios Lietuvos“ programos tikslus ir viziją, kuria siekiama sutelkti Lietuvos diasporą valstybei stiprinti ir jos vardui garsinti. Konferencijos dalyvių nuomone, ypač svarbu palaikyti ryšį su išvykstančiais tautiečiais ir juos informuoti apie nuolat Lietuvoje atsirandančias naujas darbo galimybes, vykdomas programas kaip „Kurk Lietuvai“, „Sparnai“ ir t.t..

Konferencijoje kalbėjusio migracijos eksperto Dainiaus Paukštės pateiktį niūroki emigracijos statistikos duomenys susirinkusiuosius skatino tik dar aktyviau imtis konkrečių veiksmų plano. Pasak jo, 18% emigracijos lygis tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva labai gąsdina. 2050 metais Lietuvoje pirmą kartą vyresnio amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunimo.

Tačiau jaunimo organizacijų atstovai konferencijoje sakėsi viską matantys šviesesnėmis spalvomis. Darius Tamauskas, Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos prezidentas teigė, jog dauguma į užsienį studijuoti išvykusių jaunuolių kelia klausimą: ne „ar“ grįžti į Lietuvą, o „kada“ tai padaryti. Pasak jo, labiausiai į Tėvynę grįžti motyvuoja tokie dalykai kaip Lietuvos kultūros, kalbos, šeimos, draugų, gamtos ilgesys. Tai daugelis supranta tik išvykę pagyventi svetur. Kitas svarbus aspektas – karjera. Gavę darbo praktikos užsienyje, neretai jaunuoliai gali spręsti – grįžti į Lietuvą ir dirbti už mažiau pinigų, bet greičiau kopti karjeros laiptais dirbant įdomų darbą, ar likti Londone ir už didesnius pinigus būti „mažu sraigteliu“ ir ilgiau kopti karjeros laiptais. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus ambicijų bei pasirinkimo.

Kaip pagrindiniai stabdžiai, jaunimą skatinantys galvoti apie gyvenimą svetur, konferencijoje buvo įvardinti du aspektai – informacijos trūkumas apie Lietuvoje jų laukiančias darbo, karjeros, gyvenimo galimybes ir ryšių palaikymo su Lietuva, bendravimo trūkumas. Pasak Dariaus Tamausko, Lietuvos kompanijos, paskelbusios konkursus į darbo pozicijas Jungtinėje Karalystėje mokslus baigusiems jaunuoliams, sulaukia apie 30-40 kandidatų laiškų, kurie nori grįžti dirbti Tėvynėje.

Pranešimą apie verslo požiūrį į užsienyje studijas baigusius studentus skaitęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, kompanijos „Eika“ direktorius, Robertas Dargis, pabrėžė, jog žmonių reikia čia, nes nuo jų priklauso šalies ekonominė situacija. Jis taip pat ragino kuo skubiau reformuoti švietimo sistemą, kuri vis dar nesugeba paruošti pakankamai tiksliųjų ir techninių mokslų specialistų Lietuvoje, kurių taip trūksta kompanijoms. Baigusiems studijas ir įgijusiems nepaklausią specialybę nieko kito nelieka – tik emigruoti į užsienį ieškoti laimės arba studijuoti iš naujo. Jis taip pat skatino nieko per daug nesitikėti iš valdžios, politikų, o būti aktyvesniems, valdant savo valstybę ir įgyvendinant teigiamus pokyčius.

Architektas Ričardas Babič ir jaunasis verslininkas Tomas Vonžodas, po studijų Danijoje Lietuvoje įkūręs lekste.lt, dalinosi asmenine patirtimi, kodėl nusprendė grįžti ir kurti gyvenimą Lietuve. O Australijos lietuvis Gintas Reisgys papasakojo apie savo sunkų kelią, kurį teko nueiti, atgaunant Lietuvos pilietybę, biurokratiją, su kuria reikia susidurti, ir išsipildžiusią svajonę gyventi Tėvynėje.

„Sugrąžinkime talentus Lietuvai“ – ilgalaikis projektas. Organizatoriai – „Fox Universitetai“ ir „Verslauk“ – siekia skatinti diskusiją apie emigraciją bei būdus sumažinti „protų nutekėjimo“ problemą ir jos poveikį Lietuvai. Kiekvienais metais bus rengiamos konferencijos, kviečiančios įvertinti šiuo tikslu nuveiktus darbus ir kurti naujus būdus, kaip skatinti lietuvius kurti savo šaliai. Šis projektas taip pat siekia pasakoti tiek emigravusių, tiek likusių Tėvynėje sėkmės istorijas verslo, kultūros, politikos ir kitose srityse.

Daugiau informacijos apie projektą rasite www.talentailietuvai.lt
BNS Spaudos centras

Geras oras ir išties graži pačiame Londono centre esančio parko aplinka prisidėjo prie puikios susirinkusiųjų nuotaikos – netrūko malonių pašnekesių, naujų pažinčių, jaukaus bendravimo. Muzikantai ir dainininkai džiaugėsi galimybe pasirodyti ir tikėjosi, kad tokių progų ateityje bus sukurta vis daugiau. Juk muzika yra labai svarbi kiekvieno gyvenime, ji suartina, vienija žmones, jungia tautas, tad yra ne tik puiki bendravimo forma, bet ir ypač geras būdas mums pristatyti save kitose šalyse.

JKLJS dėkoja visiems renginio dalyviams ir kviečia pasigrožėti dienos akimirkomis mūsų nuotraukų albume.

Gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone vyko Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės organizacijų atstovų susitikimas, kuriuo taip pat paminėtas ir pirmojo Britanijos lietuvių Seimo 75-etis. Kartu su kitų organizacijų atstovais, renginio svečiams savo veiklą pristatė ir Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušis kalbėjo apie tai, kad bendruomeninė veik la reikalauja labai daug ryžto, pasiaukojimo, darbo iš idėjos – juk visa veikla vykdoma savanorišku pagrindu. „Už bendruomeninį darbą niekas nemoka, kartais nebent padėkoja. Faktas, kad čia šiandien susirinkote, tik įrodo, jog jums rūpi Lietuva ir lietuvybės išlaikymas“, – už pastangas ir skiriamą laiką tokiai daugialypei veiklai bendruomenių atstovams dėkojo G. Damušis. Ji atvirai pripažino, kad užsienio lietuvių pastangos Lietuvoje yra per mažai žinomos ir vertinamos, tačiau akcentavo lūžį liudijančią „Globalios Lietuvos“ kūrimo programą. Viešnia pridūrė: „Esu įsitikinusi, kad jokia programa nei strategija nemotyvuoto lietuvio staiga neims ir nepavers sąmoningu lietuviu – tai priklauso nuo asmeninio apsisprendimo ir pasirinkimo. Vis dėlto „Globalios Lietuvos“ idėja yra teigiamas reiškinys valstybės viduje, nes ji yra grįsta suvokimu, kad esame viena tauta ir kad kiekvienas motyvuotas lietuvis ar tiesiog save su Lietuva siejantis asmuo yra svarbus ir reikalingas Lietuvai, nesvarbu, kur jis gyvena ar dirba.“

Nuomonę apie gan dažnai pasireiškiantį polinkį susiskirstyti išreiškė Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius: „Turim tokį bruožą, kad būdami vos trise, išsidalijam net į keturias dalis, – šmaikščiai pastebėjo ministras. – Iš tikrųjų manau, kad turėtume susitelkti ir būti tolerantiškesni skirtumams, orientuotis į tai, kas mus vienija. Turbūt todėl visada su meile žiūriu į bendruomenės gyvenimo pavyzdžius, nes juose ypač gerai atsispindi lietuvių stipriausios savybės. Matyt, atsidūręs svetimoje aplinkoje aiškiau pajunti ar tiesiog dažniau pagalvoji apie tai, kas esi, kas ta lietuvybė, tautiškumą imi vertinti kiek kitaip nei įprastomis sąlygomis.“ Ministras L. Linkevičius pabrėžė, jog nesvarbu, kad gyvename skirtingose šalyse – visi esame iš to paties pasaulio, tos pačios lietuvių bendruomenės, taigi turėtume branginti ir puoselėti mus siejančią lietuviškumo dvasią. Anot jo, visi kartu turime siekti vieno tikslo: sukurti tokią Lietuvą, į kurią būtų miela sugrįžti, kurios visi pavydėtų ir kuria mes patys galėtume didžiuotis.

JKLJS tęsia tradicija tapusį penktadienio susibūrimų ciklą ir kviečia visus susitikti su draugais, užmegzti naujų pažinčių bei linksmai praleisti vakarą. Prisijunk prie renginio Facebook event’o ir pakviesk savo draugus.

Kada: Gegužės 17 d. 19val. (7pm)
Kur: The Wine Tun, 2-6 Cannon Street, Barbican, EC4M 6XX, London (Įėjus vidun, JKLJS zona dešinėje).
Artimiausi metro: St Paul’s, Mansion House
Artimiausia autobusų stotelė: St Paul’s Churchyard (100, 11, 15, 17, 172, 23, 26, 4, 76)

„Pagaliau Penktadienis“ – tai JKLJS organizuojami jaunimo susitikimai Londone, vykstantys kas antrą penktadienio vakarą.

Paulius Lukauskas ir Milda Dargužaitė grįžo į Lietuvą sukaupę daugiametės darbo patirties didžiausiose tarptautinėse kompanijose. Būdami savo srities profesionalai jie atsisakė geresnių finansinių galimybių svetur ir ėmėsi dirbti Lietuvai. Per savo darbo laikotarpį šios dvi įstaigos subūrė puikias komandas ir paskatino nemažai jaunų profesionalų grįžti iš užsienio ir dirbti Lietuvoje.

VšĮ „Versli Lietuva“ ir VšĮ „Investuok Lietuva“ daromas darbas yra puikiai matomas tiek Lietuvoje gyvenančio jaunimo, tiek užsienyje gyvenančių lietuvių, vertinamas užsienio investuotojų. VšĮ „Versli Lietuva“ 2012 m. Tarptautinio Prekybos Centro organizuotoje konferencijoje buvo apdovanota kaip antra geriausia prekybą skatinanti organizacija pasaulyje.

Šios institucijos simbolizuoja valstybinio sektoriaus progresą, kur pritaikomos sėkmingos strategijos ir privataus sektoriaus metodai, taigi galėtų būt ne tik kelrodis ir toliau pritraukiant užsienyje studijuojantį ir dirbantį jaunimą grįžti dirbti Lietuvos labui, bet ir progreso modelis kitoms valstybinėms institucijoms.

Situacija, kai grįžusius į Lietuvą profesionalus, nepriklausančius jokiai politinei jėgai, nepateikiant konkrečių argumentų ar blogo darbo įrodymų, neatsižvelgiant į darbo rezultatus, siekiama pakeisti dėl politinių motyvų, yra visiškai nesuprantama ir netoleruotina. Tai ne tik neigiamai paveiks bendrą šalies valstybinio sektoriaus progresą, bet ir siųs blogą signalą užsienyje esančiam jaunimui, kuris nori grįžti į Lietuvą.

Raginame aukščiausiuosius šalies vadovus, žiniasklaidą ir visuomenę reaguoti į susidariusią situaciją.

JKLJS valdyba

Visi grojantys ar dainuojantys tautiečiai ir, be abejo, visi, norintys jų pasiklausyti bei tiesiog puikiai praleisti dieną gražioje aplinkoje, šeštadienį, gegužės 18 d., nuo 12 val. laukiami prie pagrindinės pakylos Viktorijos krantinės soduose (Victoria Embankment Gardens). Muzikantams – ir profesionalams, ir mėgėjams – tai pati puikiausia proga pademonstruoti savo įgūdžius plačiai auditorijai, o visiems žiūrovams – patirti džiugų bendravimo ir vienybės jausmą, pasinerti į linksmą įvairių instrumentų ir balsų šventę. Žinoma, renginys patrauks ir daug vietinės visuomenės bei turistų dėmesio, tad kuo daugiau mūsų bus, tuo geresnį įspūdį sudarysime ir tuo smagiau pasilinksminsime!

Atkreipkite dėmesį: JKLJS gavo leidimą šį renginį organizuoti parke esančioje mažoje scenoje, todėl visi, norintys pamuzikuoti, privalo registruotis gmd@jkljs.org ir iš anksto suderinti pasirodymo detales. Muzikantai galės pasirodyti tik vienas po kito, numatyta eilės tvarka. Bet kokia savavališka veikla kitose parko vietose yra neleistina! Visiems kitiems registruotis nereikia.

Pasak dainų autoriaus ir atlikėjo Andriaus Mamontovo, idėja surengti savanorišku dalyvavimu paremtą GMD kilo spontaniškai, taigi dabar net sunku patikėti, kad šis renginys jau tapo gražia tradicija. Juolab kad net be didelių reklaminių kampanijų dabar tai yra didžiausias muzikinis įvykis Lietuvoje, mat įtraukia net apie šešiasdešimt miestų ir miestelių. Pirmą kartą įgyvendintas 2007 m. Lietuvoje, GMD sumanymas greitai plinta ir tarp lietuvių bendruomenių įvairiuose pasaulio kampeliuose.

JKLJS kviečia visus Jungtinėje Karalystėje gyvenančius lietuvius prisijungti prie šios muzikantų, kūrybos ir visuomenės bendravimo šventės. Juk tai ne tik proga vieningai su Lietuva groti ir dainuoti, svarbiausia – tai galimybė parodyti save savo miestui, jo gyventojams ir svečiams, savo tautiečiams ir užsieniečiams. Daugiausia dėmesio ir pirmenybė bus skiriama akustinei, be įgarsinimo atliekamai muzikai, tačiau laukiami absoliučiai visi: ir patyrę muzikantai, ir netgi tie, kurie iki šiol dainuoti išdrįso tik prieš veidrodį ar gitara grojo tik draugų ratelyje… Beje, Londono šventės dalyviams garso įranga bus paruošta, tad tereikia turėti savo instrumentus ir apgalvoti repertuarą!

Jei esi muzikantas ir nori prisijunti prie GMD:
● Užsiregistruok gmd@jkljs.org
● Sek naujienas ir atkreipk dėmesį į grafiką, nes vienu metu galės pasirodyti tik vienas atlikėjas ar grupė
● Suderink savo instrumentą! Beje, jei groji pianinu, tau jo temptis metro nereikės – pianiną parūpinsim mes!

Jei nori dalyvauti šventėje kaip žiūrovas:
● Junkis prie JKLJS renginio skelbimo Facebook ir sek naujienas
● Pasidalink šia gera žinia su visais draugais ir pažįstamais
● Pasipuošk gera nuotaika ir šeštadienį ateik pasilinksminti!

Jei nori surengti GMD savo mieste:
● Skelbkis per JKLJS tinklalapį ir Facebook paskyrą

Jei gali paremti pasaulinę lietuvių muzikos fiestą ar prisidėti kaip savanoris:
● Susisiek su JKLJS – rašyk gmd@jkljs.org

Šventė jau visai arti!

Londono GMD vieta:
Viktorijos pakrantės sodai yra Temzės krantinėje Londono centre; artimiausios metro stotys: Embankment, Charing Cross (žr. žemėlapį).
Atkreipkite dėmesį, kad motorinių transportų priemonių statymas soduose ar šalia jų nėra leidžiamas.
Adresas: Victoria Embankment, Villiers Street, City of Westminster WC2N 6PB

Inicijuotas sklandesnis patirties perdavimas

Suvažiavimo metu kadenciją baigusi valdyba apžvelgė praeitų metų darbus, kurių buvo išties daug ir sėkmingų – nuo gerokai išaugusio projekto „JKLJS praktika“ bei daug garsių svečių sulaukusio „Jaunimo susitikimo“ iki jau tradicine tapusios „Lietuviškų filmų nakties“, taip pat Baltijos kelio, Kalėdų karnavalo. Vertinant JKLJS tinklalapio lankomumą ir prisijungusiųjų prie sąjungos puslapio socialiniame tinkle skaičių, susidomėjimas sąjungos veikla vien per pastaruosius metus išaugo dukart. Tai labai geras rodiklis ir organizacija toliau tikslingai sieks savo projektais padėti kuo daugiau lietuvių jaunimo.

Pasaulinės lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) atstovai susirinkusiesiems taip pat pristatė šių metų liepą Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje vyksiančio kongreso programą. Dviejų savaičių trukmės kongresas, kuriame dalyvaus daugiau kaip 30-ies valstybių atstovai, apims studijų dienas, stovyklą, pažintines keliones ir įvairus kultūrinius renginius.

Be to, šis suvažiavimas pažymėjo JKLJS Konstitucijos pakeitimą – po ilgų diskusijų ir ginčų, balsų dauguma nuspręsta priimti naują, labiau šių dienų aktualijas ir JKLJS prioritetus atitinkančią Konstituciją. Pasak pernai JKLJS sekretoriaus pareigas ėjusio Igno Rubiko, iki šiol trūko veiklos tęstinumo. Nuspręsta, kad geroji patirtis būtų kur kas efektyviau perduoda, jei senoji valdyba pirmą mėnesį po rinkimų dirbtų kartu su naująja, padėtų jai formuoti kitų metų veiklos planą.

Bendrauta iš skirtingų pasaulio vietų

Sėkmingos sąjungos veiklos tęstinumą padės užtikrinti ir tai, kad naujuoju JKLJS prezidentu išrinktas buvusios valdybos narys Darius Tamauskas, o viceprezidente – Dovilė Jankauskaitė. Sekretorės pareigas eisianti Vaida Tamkienė tvarkys sąjungos korespondenciją, dokumentus bei rūpinsis viešaisiais ryšiais. Iždininkė Auksė Ruseckytė ne tik prižiūrės sąjungos apskaitą, bet ir aktyviai įsitrauks į įvairius projektus bei renginių organizavimą.

Išskirtinumo naujosios valdybos rinkimams suteikė tiesioginė transliacija iš Australijos, kur šiuo metu studijuoja ir dirba Julius Narkus, tapęs Žmogiškųjų išteklių vadovu. Pernai aktyviai prisidėjęs kaip savanoris, Vytautas Burokas buvo išrinktas Rinkodaros vadovu – jis į dalyvius kreipėsi lankydamasis Lietuvoje. Už informacines technologijas ir įvairius projektus bus atsakingas Mantas Kalaušis.

Naujasis JKLJS prezidentas Darius Tamauskas pabrėžė, kad sėkmingam sąjungos darbui būtinas ingredientas yra aktyvus jaunimas: „Džiaugiuosi, kad šiemet turim išties šaunią komandą ir kviečiu visus jaunus žmones, kurie yra kupini idėjų, entuziazmo ir noro įgyvendinti savo siekius, jungtis prie mūsų. Esame atviri pasiūlymams, imlūs kritikai, turim didelių ambicijų, tad neturim laiko nuobodžiauti!“.

Į vieną seniausių Vakarų Sibiro miestų ir jo apylinkes pokario represijos nubloškė beveik šimtą lietuvių šeimų. Taigos gilumoje ir užžėlusiose laukymėse išlikusias tautiečių kapinaites gamta negrįžtamai gali pasiglemžti jau artimiausiu metu. Tad organizatoriai pabrėžia, kad šiai ekspedicijai bus keliami ypač aukšti reikalavimai.

Šįkart į Sibirą vyksiančios komandos užduotis bus ne tik sutvarkyti, tačiau ir deramai įamžinti jau išnykusių kaimų vietose išlikusias tautiečių kapinaites, vietiniams gyventojams parodyti, kad lietuviai neužmiršta savo tautai brangių vietų ir jomis tinkamai rūpinasi.

Pasak jau aštuntus metus gyvuojantį projektą organizuojančio labdaros ir paramos fondo „Jauniems direktoriaus Arno Marcinkaus, „Misija Sibiras’13” ekspedicija bus išskirtinė ir tuo, kad joje dalyvauti ypač kviečiami pasaulio lietuviai. Į tautiečių tremties vietas ekspedicija išvyks liepos 17-ąją – Pasaulio lietuvių vienybės dieną.

„Tuo tikslu paruošėme ir anglišką dalyvių atrankos anketą. Ne tik neseniai išvažiavę svetur, bet ir užsienyje gimę lietuviai ar lietuvių kilmės asmenys, turės galimybę prisidėti prie mūsų tautos istorijos saugojimo. Tikime, kad galime suburti ir Lietuvoje gyvenantį, ir po pasaulį išsibarsčiusį lietuvių jaunimą bendram tikslui“, – teigia A.Marcinkus.

Nedvejoti, pasinaudoti unikalia galimybe išreikšti pagarbą valstybei, tautos istorijai ragina ir praėjusiais metais įsteigtos projekto Patarėjų tarybos narys architektas ir legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.

„Taip, žengti šį žingsnį nėra lengva. Tačiau jei būčiau jaunesnis, žengčiau jį nedvejodamas, kadangi tai garbingas kiekvieno jauno žmogaus apsisprendimas. Žmogaus, jaučiančio pareigą pagerbti tuos, kurie patyrė represijų siaubą, liko suluošinti ar žuvo už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Noras dalyvauti pirmiausia yra garbės ženklas sau pačiam ir tuo pačiu pagarbos išraiška valstybei ir jos žmonėms. Tokios iniciatyvos formuoja žmones, asmenybes ir palieka gilų pėdsaką visam likusiam gyvenimui“, – pastebi vienas valstybės atgimimo šauklių.

„Misija Sibiras’13” tikslas – Tiumenė – yra palikusi gilų pėdsaką tautos istorijoje. Abipus Tūros upės, greta Transsibiro geležinkelio įsikūrusiame viename seniausių Sibiro miestų XVIII a. pab. – XIX a. veikė kalinių persiuntimo kalėjimas. Čia buvo kalinami 1794, 1830-1831 ir 1863-1864 metų sukilimų dalyviai, knygnešiai. Čia kalėjo ir paskutiniojo XIX a. sukilimo prieš carinę Rusiją dalyvis poetas Julius Anusavičius.

1946 m. į Tiumenės sritį atitremta estų, lenkų ir keletas lietuvių šeimų. 1947m. gruodį atvežta dar apie 80 lietuvių šeimų iš buvusių Pagėgių, Šilutės, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Marijampolės, Vilkaviškio, Kauno apskričių. Tremtiniai dirbo statybose, elektrinėje, plytinėje. Po 5 metų lietuviams leista grįžti į tėvynę. 5 – 6-ajame dešimtmetyje Tiumenėje veikė koncentracijos stovykla, miesto apylinkėse – didelė pataisos darbų kolonija.

Labdaros ir paramos fondas „Jauniems” aštuntus metus iš eilės rengia jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektą „Misija Sibiras”. Nuo projekto vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė vienuolika jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 90 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais.

Užpildyk anketą iki balandžio 30 d. Tai tavo misija!
Daugiau informacijos – www.misijasibiras.lt

Avantiūristiško „viskas arba nieko“ požiūrio į karjerą, aistros motociklams ir meilės lietuviškam gyvenimui vedamas, po ekonomikos studijų Notingeme sugrįžęs į Lietuvą, Rokas Iščiukas yra dar vienas pozityviai nuteikiantis pavyzdys, kad kiekvienas motyvuotas ir savo tikslų siekiantis jaunas žmogus atras galimybių savo žinias ir įgūdžius pritaikyti Lietuvoje.
Šiuo metu Rokas kopia kerjeros laiptais akcinėje bendrovėje „Lietuvos energija“, dalyvauja Kauno Rotaract klubo veikloje ir visgi teigia neatmetąs galimybės, kad ateityje vėl susikraus lagaminus dėl studijų užsienyje.

Kodėl vis dėlto po studijų nusprendei grįžti į Lietuvą?

Pagrindinės priežastys – savos šalies aplinka, geresnė gyvenimo kokybė, mažiau apibrėžtos ir tuo pat metu neribotos karjeros ir verslo perspektyvos. Skirtingai nei daugumai tautiečių, Anglija mano akyse niekuomet nebuvo gyvenimo perspektyvų Meka – vien tik keleriopai didesniu atlyginimu ar galimybe mėgautis tarptautiniu mastu žinomos kompanijos logotipu ant vizitinės kortelės manęs ši šalis nepapirko. Studijų metu savo keliones į Angliją prilygindavau komandiruotėms, o po jų, gal nuskambės lyg klišė, bet nenorėjau paaukoti savo gražiausių gyvenimo metų gyvendamas cikle „namai-metro-darbas-metro-namai-miegas“, kai aštuoniolika valandų per parą tektų darbui. Be to, tuomet sutiktų vyresnių, tarptautinę patirtį turinčių žmonių išsakyti pozityvūs atsiliepimai apie Lietuvos darbo ir verslo aplinką tik sutvirtino mano ketinimus grįžti.

Nesupraskit klaidingai – mano nuomonė apie užsienio patirtį yra vienareikšmiškai teigiama. Gyvenimas Anglijoje man davė išties daug – universitete pasinaudojau galimybe pusmetį pasimokyti Malaizijoje, o po paskaitų dirbdamas labdaros organizacijoms galėjau suprasti ir socialinę aplinką bei kultūrą, kuomet per vakarą tekdavo pasikalbėti su 150-200 žmonių, lankant juos namuose ir pristatant labdaros projektus, siekiant surinkti reikiamas lėšas. Praleisti 3-4 metus užsienio šalyje rekomenduoju kiekvienam. Tai yra neįkainojama gyvenimiška patirtis, todėl savo jaunesnį brolį ir sesę taip pat raginu važiuoti studijuoti svetur ir sukauptą patirtį panaudoti Lietuvoje.

Ar lengvai radai darbą sugrįžęs į Lietuvą? Ar galėtum papasakoti apie savo profesinį kelią nuo savo grįžimo į Lietuvą?

Darbą rasti nebuvo sunku, esminė dilema buvo priimti sprendimą – studijuoti magistrantūrą svetur ar pradėti dirbti Lietuvoje. Grįždamas po bakalauro studijų į Lietuvą žinojau, ko noriu, todėl kandidatavau į vienintelę įmonę, ir pirmąjį karjeros žingsnį žengiau atlikdamas praktiką pirmaujančioje rizikos kapitalo ir investicijų įmonėje Baltijos šalyse UAB „BaltCap“. Dabar galiu tvirtai teigti, kad pirma darbovietė arba praktikos vieta yra svarbiausias žingsnis dėl dviejų priežasčių: suformuoja jauno žmogaus požiūrį į darbą ir esmines vertybes (tai yra labai svarbu) bei padeda pamatus karjerai.

Per tą vasarą būdamas praktikantu turėjau pakankamai laiko pasverti visus argumentus ir visgi nusprendžiau pradėti dirbti, o magistrantūros ar MBA studijas nukelti vėlesniam laikui. Kolegos palaikė mano apsisprendimą. Iškart nusitaikiau į, mano manymu, vieną geriausių vietų tobulėti – investicinės bankininkystės ir turto valdymo įmonę UAB „Žabolis ir partneriai“. Darbo kokybė viršijo mano lūkesčius. Pradžia buvo nelengva, tačiau kasdien gaudavau naujų žinių, o vyresni kolegos, tikri savo sričių specialistai, buvo puikūs mentoriai. Suteikta atsakomybė ir pasitikėjimas tapo puikiais motyvatoriais. Su laiku įsitikinau, kad per beveik dvejus metus išmokau ir sužinojau apie investicijų valdymą, įmonių susijungimus ir įsigijimus (M&A) bei verslo pasaulį gerokai daugiau nei galėjau tikėtis iš magistrantūros studijų.

Susipažinęs su energetikos sektoriumi įsitikinau, jog tai yra įdomus ir greitai evoliucionuojantis verslas. Po intensyvaus darbų maratono UAB „Žabolis ir partneriai“ pailsėjau ir nusprendžiau sukti energetikos link, tačiau nepamiršti ir finansų. Taip atsidūriau AB „Lietuvos energija“, kur mano pagrindinės veiklos sritys yra elektros prekyba bei strateginiai projektai. Prisipažinsiu, kad nebuvo lengva pasukti iš privataus verslo į valstybinį sektorių, tačiau jau nuo 2010 metų valstybiniame sektoriuje vykusi pertvarka atvedė kompanijas į vakarietišką valdymo modelį, o visuomenės nuomonė apie valstybinį sektorių dažnai yra klaidinga. „Lietuvos energijoje“ vyraujanti motyvuojanti atmosfera ir strateginis požiūris į ateitį mane vilioja čia likti ilgesniam laikui. Džiugu matyti, kad per tik kiek daugiau nei 20 nepriklausomybės metų sparčiai žengiame pirmyn.

Kokios yra Tavo pareigos, ką konkrečiai veiki?

Esu analitikas Didmeninės elektros prekybos departamente. Nuo pat pradžių su vadovais puikiai radome bendrą kalbą – jie man suteikė galimybę dirbti prie įvairesnių projektų, o aš stengiuosi į tam tikrus dalykus pažiūrėti plačiau ir juos patobulinti. Iš esmės mano darbas susijęs su kasdiene prekyba Skandinavijos ir Baltijos šalių elektros biržoje „Nord PoolSpot“ bei „Nasdaq OMX Commodities“ finansinių instrumentų birža, rezultatų analize, Lietuvos elektros poreikio ir gamybos planavimu, sisteminių (galios rezervų, balansavimo, reguliavimo) paslaugų prekyba. Kadangi mūsų veikla taip pat yra labai glaudžiai susijusi su Verslo plėtros bei Finansų ir teisės departamento veikla, tenka dirbti ir su strateginiais projektais, tokiais kaip Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) plėtra ar Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) statybos, bei prisidėti prie įmonės finansinių ataskaitų ruošimo.

Su kokiais profesiniais iššūkiais teko susidurti pradėjus dirbti Lietuvoje iškart po studijų?

Nepavadinčiau to iššūkiu, bet kelia juoką prisiminimai, kai studijuodamas maniau jog pradėjęs dirbti jau iškart būsiu „kietas“ specialistas ir rodysiu pavyzdį. Nė velnio! Po pirmųjų dienų darbe supratau, jog esu visiškai „žalias“ ir man reikia dar labai daug mokytis. Universitetas suteikė pagrindą ir bendrųjų principų supratimą, tačiau būtent praktinė „gyvenimo mokykla“ palaipsniui skatina profesinį tobulėjimą ir tam tikra prasme atveria akis bei pakeičia požiūrį į kai kuriuos dalykus – šeimą, draugus, pinigus ir panašiai. Todėl pasikartosiu – pirmoji darbovietė yra ko gero antrasis faktorius po šeimos, kuris stipriai prisideda prie žmogaus vertybių formavimo.

Ar buvo dalykų, kurie galbūt Tave, tik grįžusį, nustebino ar pakeitė nuomonę apie Lietuvos įmones?

Mane nuoširdžiai nustebino finansų ir energetikos sektoriaus kolegų profesionalumas ir aukštas lygis. Lietuva tikrai toli gražu nėra „bananų kraštas“, tankiai apgyvendintas „homosovieticus“ asmenybėmis, kaip kartais įsivaizduojama. Ambicijų, strateginio požiūrio aspektais šių komandų lygis siekia, sakykim, Londono Sičio kartelę. Be abejo, Lietuvoje matome mažiau nulių prie sandorių sumų, gal ir požiūris į darbą šiek tiek sveikesnis (mažiau nei 18 valandų per parą), bet iš esmės rinka veikia ir specialistai šioje sferoje yra labai stiprūs. Dėl požiūrio į įmones, investicinėje bankininkystėje aš ir tikėjausi aukštų standartų, tačiau „Lietuvos energijoje“ buvau maloniai nustebintas vakarietiško požiūrio. Dažnai dirbti su skandinavais, ir galiu pasidžiaugti, jog nedaug atsiliekame tiek organizacine kultūra, tiek strateginiu požiūriu ir vizija.

Ar nebuvo minčių sugrįžti atgal į Angliją, ar nesigaili nelikęs padirbėti svetur?

Nesigailiu iki šiol padarytais gyvenimo posūkiais. Tam tikrais sunkesniais momentais galima sau leisti pagalvoti, kaip būtų svetur, tačiau nesu linkęs kvestionuoti savo sprendimų, jei jau esu anksčiau pasvėręs visus argumentus. Kaip ir minėjau, tiek darbas Lietuvoje, tiek užsienyje turi savų pliusų ir minusų. Šiandien esu visiškai patenkintas. Ateityje, augant ambicijoms ir norams, keisis ir planai. Neatmesčiau galimybės ateityje išvažiuoti svetur metams ar dvejiems pasimokyti, savotiškai „restartuotis“. Kartais juokauju, kad neatsisakyčiau kokį mėnesį apsikeisti vietomis su draugu, dirbančiu vienoje iš Londono ar Niujorko kompanijų, bet tik iš smalsumo – nenorėčiau to daryti dėl pinigų.

O kaip šiuo metu Lietuvoje yra vertinamas užsienyje įgytas diplomas? Dar neseniai viešumoje atsirasdavo nuomonių neva Lietuvos darbdaviai nelabai noriai priima užsienio diplomą, nes žinios įgytos tenai galbūt neatitinka Lietuvos rinkos ar nėra pritaikomos.

Visiškai su tuo nesutinku. Ne paslaptis, kad užsienietiškas diplomas tau beveik garantuoja kvietimą į interviu, o darbo pasiūlymas priklauso nuo žmogiškųjų savybių. Iš esmės, užsienyje įgytas išsilavinimas vertinamas ne dėl to, kad ženkliai geriau išmokoma, bet dėl to, kad žmogus sugrįžta pamatęs pasaulio, su juo yra įdomiau kalbėti, lengviau dirbti ir jis tiesiog daugelį dalykų sugeba vertinti platesniu mastu.

Tai gal atvirkščiai – turėdamas užsienyje įgytą išsilavinimą esi pranašesnis?

Taip, tam tikrą pranašumą užsienio diplomas suteikia, bet jo nesureikšminčiau. Kaip ir minėjau – tai bilietas į interviu, o toliau – žmogiškos savybės ir profesionalumas. Išsilavinimas yra itin svarbus ieškant pirmojo darbo. Kylant karjeros laiptais, darbo patirtis sudaro vis didesnę reikšmę kitam laipteliui, o diplomas ilgainiui tampa paprasčiausiu būtinu priedu prie CV.

Tu pats sėkmingai kopi karjeros laiptais. Tačiau yra jaunimo, kuriam sunkiai sekasi save realizuoti Lietuvoje. Kas, tavo manymu, trukdo jaunam lietuviui pamatyti karjeros galimybes savo šalyje?

Labiausiai trukdo nesutampantis abiejų pusių – tiek darbdavių, tiek jaunuolių požiūris. Masė jaunų žmonių nori būti teisininkais, ekonomistais, vadybininkais, bet neįžvelgia realių galimybių ir kitose srityse. Juk ne visiems vienodi sugebėjimai duoti: jeigu tu realizuoji save būdamas geru suvirintoju, ar, tarkime, automobilių elektriku, gali uždirbti gerokai daugiau nei tie, dirbantys, visuomenės akimis, „prestižiniuose“ darbuose. Trūksta požiūrio, kad nėra juodų darbų, ir visų sričių specialistai yra reikalingi. Todėl šiandien ir turime situaciją, kai pradedantis teisininkas advokatų kontoroje uždirba 1000 Lt per mėnesį, o jaunas automobilių elektrikas – 3500 Lt atskaičius mokesčius. Kitose šalyse man dar neteko matyti tokios darbo rinkos. Svarbiausia yra dar mokykloje susimąstyti, ar tu taikaisi ten, kur galėsi realizuoti save ir mėgautis savo darbu. Suprantama, kad mokiniui sudėlioti savo gyvenimo scenarijų yra pernelyg sunki užduotis, bet apie mokslų reformas neišsiplėsiu.

Visų sričių darbdaviams rekomenduočiau jauniems darbuotojams suteikti daugiau atsakomybės ir skirti daugiau dėmesio. Tai padeda jiems sparčiau mokytis ir skatina savimotyvaciją. Jaunas specialistas darbo rinkoje yra pigesnis nei patyręs, tačiau ne todėl, kad jis prastesnis, o todėl, kad jam reikia skirti daugiau alternatyvių resursų – laiko ir dėmesio. Tai yra labai svarbi pirmojo darbdavio atsakomybė – į karjeros kelią išleisti žmogų su teisingomis vertybėmis ir pagilintomis savo srities žiniomis.

Žinau, kad priklausai Rotaract klubui Lietuvoje. Ar galėtum plačiau apie jį papasakoti ir kokia veikla joje užsiimi?

Aš esu Kauno Rotaract klubo narys, tai yra visiems žinomos Rotary International organizacijos dalis, vienijanti 18-30 m. amžiaus žmones. Tai aktyvių ir veiklių žmonių podarbinė veikla, kuria siekiama bent truputėlį prisidėti prie geresnio pasaulio sprendžiant įvairias socialines problemas. Savaitinių susirinkimų metu yra užsiimama savišvieta: kviečiami įvairių sričių lektoriai, organizuojami projektai, rengiamos išvykos į vaikų, kūdikių namus. Man pačiam teko surengti projektą „Gerumo įvartis“. Tai yra labdaringas stalo futbolo čempionatas po atviru dangumi, vykstantis per miesto šventę „Kauno dienos“. Jo metu surinktos lėšos buvo panaudotos kito projekto „Sūpynės“ biudžetui. Tuomet mes atnaujinome penkias apleistas vaikų žaidimų aikšteles prie daugiabučių namų Kaune. Kitas projekto pavyzdys – „Rotary Akademija“ (RA) mentorystės programa, kurioje dalyvauja verslo, politikos, akademinio pasaulio atstovai. Kiekvienam jų yra atrenkamas jaunas studentas. Programa trunka apie pusmetį, kuomet mentoriai ir studentai reguliarių susitikimų metu bendrauja su jaunimu. RA yra sėkmingas, abiejų pusių giriamas projektas. Analogiškas yra mūsų vykdomas Mokyklos projektas, kur mes, Rotaracto nariai, stengiamės iš savo gyvenimiškos patirties padėti užvesti ant kelio 9-ų -12-ų klasių moksleivius ir padėti jiems rasti atsakymus į klausimus, ką studijuoti, kuo būti gyvenime, ką pasirinkti. Rotaract klube turime beveik 10 kasmetinių projektų, todėl kiekvienam nupasakoti reikės daugiau laiko – kviečiu visus aplankyti svetainę www.rotaract-kaunas.lt ir ateiti į susirinkimą, pamatyti veiksmą savo akimis.

Duodi patarimus Lietuvos moksleiviams. O ką patartum po studijų užsienyje grįžtantiems į Lietuvą?

Visų pirma – išmokti mėgautis aplinka ir kuo anksčiau suprasti, kad gyvenime yra ne tik darbas ir pinigai. Lietuvoje gyventi gera, jei sugebi įžvelgti jos teikiamus privalumus, ir kartais leidi sau užsimerkti prieš trūkumus, kuriems pakeisti tiesiog reikia laiko.

Visų antra – nenorėti būti direktoriais iš karto. Nors ir turi užsienio universiteto diplomą, nesitikėk, kad tave sutiks išskėstomis rankomis su 10 000 Lt per mėnesį ir gausi aukštas pareigas. Tu turėsi pradėti nuo pradžios – mokytis, pripažinti klaidas, įrodyti – ir visuomet atsiras geresnių už tave. Siūlyčiau eiti dirbti į tokias kompanijas, kuriose būsi matomas, turėsi patyrusius kolegas, aiškų tikslą, o ne ten, kur pasiūlys daugiau. Gal pasirodys keista, kad taip akcentuoju apie materialiąją darbo pusę. Bet kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad jei iki trisdešimties koncentruosiesi į tau patinkančius dalykus ir nuoširdžiai stengsiesi būti geresnis už kitus, tai galiausiai turėsi mylimą darbą, per kurį pinigai ateis pas tave, o ne tu pas juos.

Dar vienas patarimas – bendrauti. Tu turi būti pastebimas. Niekas tau nepasiūlys skanesnio pyrago, geresnių pareigų ar įdomaus projekto jei pats nerodysi iniciatyvos. Žmogiškas kontaktas yra lengviausia priemonė atverti reikiamas duris. Kuo toliau, tuo svarbesnis įrankis bus pažintys, tačiau reikia atsargiai balansuoti, kad netaptum naudos ieškotoju.

Prieš išrenkant naują valdybą, bus aptarti sėkmingiausi, būrius lietuvių pritraukę metų projektai: Baltijos kelias, JKLJS praktika, Kalėdų karnavalas, Lietuviškų filmų naktis bei neseniai įvykęs Jaunimo susitikimas. Taip pat bus pristatytas šių metų liepą Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje vyksiantis Pasaulio lietuvių jaunimo Kongresas, kurio metu iš daugiau kaip 30-ies valstybių atvykę atstovai dalyvaus studijų bei kultūros programose.

Kadenciją baigiantis JKLJS prezidentas Vytautas Jackevičius ragina jaunus žmones nedvejoti ir dalyvauti rinkimuose: „Kreipiuosi į entuziastingą jaunimą, kuris nori įgyti patirties organizuodamas įvairius jaunimo renginius – nuo rimtų konferencijų iki lietuviško kino vakarų. JKLJS yra puiki platforma realizuoti savo idėjoms ir stiprinti Jungtinėje Karalystėje gyvenančio jaunimo ryšiams su Lietuvos akademine bendruomene, kultūros veikėjais bei įvairių sričių profesionalais. Tai puikus pasirinkimas kiekvienam, gyvenime ieškančiam iššūkių ir trokštančiam įprasminti savo kasdienybę. “

Valdybos rinkimuose kviečiami dalyvauti jauni, aktyvūs, norintys savo patirtį ir žinias pritaikyti visuomeninėje veikloje žmonės, kurie mėgaujasi būdami Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės įvykių sūkuryje ir nestokoja entuziazmo įgyvendinti bendroms idėjoms. Prieš nusprendžiant kandidatuoti rinkimuose, svarbu įvertinti savo galimybes laiko atžvilgiu, nes buvimas valdyboje – tai didelė atsakomybė, bei daug darbo ir pastangų reikalaujanti veikla. Norintys kandidatuoti prašom užpildyti šią anketą iki balandžio 24 d. pabaigos.

Visi besidomintys JKLJS veikla skatinami ateiti stebėti rinkimų ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusius kandidatus. Norintys gauti balsavimo teisę privalo užsiregistruoti iš anksto, užpildę šią anketą, iki balandžio 26 d. pabaigos. Iš anksto neužsiregistravusieji galės stebėti rinkimų procesą, tačiau neturės balsavimo teisės.

Po renginio dalyviai vakarą pratęs neformalioje aplinkoje „The Riverside“ (Hamilton House, 5 St George’s Wharf, London, SW8 2LE), kur visiems vakarą praskaidrins gyva muzika.

Prisijunk prie renginio Facebook event’o.